Skip directly to content

Nemedikamentinis gydymas

Paskaita nr.: 
1
Aprašymas: 

Nemiga nėra vien tik miego sutrikimas, bet dar sukelia riziką kitiems susirgimams atsirasti. Nemigos atvejais pastebimas padidintas kūno ir proto budrumas bei dažnai išreikštas susirūpinimas dėl šio sutrikimo (žr. I kursas „Nemigos įvertinimo skalė“). Neretai miego sutrikimas yra kaip išmoktas ar sąlygotas elgesinis sutrikimas kartu su mąstymo pakitimu. Manoma, kad todėl geriausi nemigos gydymo rezultatai pasiekiami kognityvinės elgesio terapijos metodais, bet jų parinkimas turi būti labai individualus.

Europos gairėse nemigos gydymui, atsižvelgiant į paciento anamnezę, ligų bei gydymo istoriją, rekomenduojama:

  • nemedikamentinis gydymas,
  • farmakoterapija.

Klinikinis nemigos diagnostikos ir gydymo algoritmas.Parsisiųsti >>

 

Jei pacientas skundžiasi sunkumu užmigti nakties pradžioje ir (ar) pratęsti miegą prabudus vidury nakties arba per daug ankstyvu prabudimu ryte, jei šie sunkumai neigiamai veikia dienos veiklą, galima jam (jai) taikyti šiame algoritme pateikiamas rekomendacijas. Jei minėti simptomai nėra kliniškai reikšmingi, galima apsiriboti psichoedukacinėmis ir (ar) prevencinėmis intervencijomis (pvz., mokymu apie miego higieną). Jei simptomai yra kliniškai reikšmingi, gydytojas, prieš diagnozuodamas lėtinę nemigą, privalo atmesti cirkadinio ritmo sutrikimus, miegą veikiančių medžiagų (pvz., alkoholio) vartojimą, gretutines somatines bei psichikos ligas. Nustačius minėtus sutrikimus, taikomas atitinkamas gydymas (pvz., kombinuotas nemigos ir priklausomybės nuo alkoholio gydymas). Dėl nemigos ir gretutinių ligų gydymo eiliškumo (kombinuoto ar paeiliui) sprendžia gydytojas. Kognityvinė elgesio terapija visada turi būti apsvarstoma kaip pirmo pasirinkimo nemigos gydymo būdas, kuomet vaistai, tokie kaip benzodiazepinai (BZD), benzodiazepinų receptorių agonistai (BZDA) ar migdantys antidepresantai yra rekomenduojami tik trumpalaikiam vartojimui.

Trumpalaikiai miego sutrikimai

Laikini, situaciniai, trumpai trunkantys miego sutrikimai, pvz., sukelti nelaimių, tolimų skrydžių, ūminių emocinių konfliktinių situacijų, pakitus šeimos, darbo padėčiai, sveikatos būklei trunka trumpai, t. y. mažiau kaip 2-3 savaites. Juos diagnozuojant nereikia atlikti daug tyrimų ir skirti sudėtingo gydymo.

Trumpalaikius sveikų žmonių miego sutrikimus gali sukelti neįprastos aplinkybės (kelionė į kitą laiko juostą, hospitalizacija, pasiruošimas operacijai). Vaistai skiriami, jeigu miego sutrikimai vyrauja ir yra išskiriami iš kitų negalavimų, taip pat jeigu asmeniui labai svarbus dienos budrumas. Galima skirti trumpo veikimo hipnotikus, bet ne ilgiau kaip 5 dienas. Juos galima pakartoti 2-3 ciklais, priklausomai nuo sutrikimo trukmės. Dažniausiai trumpalaikės nemigos gydyti nereikia, paprastai ji praeina išnykus stresogeniniams veiksniams arba pakoregavus gyvensenos įpročius. Tokiais atvejais būtina laikytis miego higienos taisyklių.

Ilgalaikės nemigos

Pirmo pasirinkimo gydymo priemonė lėtinei nemigai gydyti, kuri skiriama bet kokio amžiaus suaugusiems pacientams, yra kognityvinė elgesio terapija (KET). Tik tiems pacientams, kuriems KET yra neveiksminga arba nėra galimybės jos taikyti, siūloma skirti vaistų. Vertinant trumpalaikius rezultatus, KET ir migdomieji vaistai pasižymi tokiu pat veiksmingumu, tačiau ilgalaikiai rezultatai geresni taikant KET.

Kaip psichologiniai veiksniai įtakoja nemigos atsiradimą? Kodėl KET yra pirmo pasirinkimo gydymo priemonė nemigai gydyti?

Gydant lėtinę nemigą siekiama pašalinti visų pirma palaikančius fiziologinius ir psichologinius veiksnius. Siekiant mažinti fiziologinį sužadinimą, taikomos relaksacijos priemonės (pvz., progresyvinė relaksacija ar autogeninė treniruotė), o neigiamoms nuostatoms apie miegą ir neigiamiems įpročiams, susijusiems su nemiga, keisti taikoma kognityvinė elgesio terapija nemigai (KET-N). Šiuos metodus turi taikyti psichologas ar gydytojas, susipažinęs su KET-N metodika. Šie metodai nėra sunkūs psichologiniu požiūriu, tačiau pacientas turi suprasti jų svarbą bei pats stengtis (vidutiniškai apie 6 savaites) su psichologu dirbti.

Vaistai – tiek anksiolitikai, tiek migdomieji – rekomenduotini tol, kol pasiekiamas elgesinio gydymo poveikis. Miegą gerinančius vaistus galima vartoti trumpą laikotarpį (ne ilgiau kaip 4 savaites). 

Jeigu po tokio gydymo nemiga nepraeina, ligonis turi būti siunčiamas miego medicinos specialistui. Atlikus tyrimus, reikia nustatyti diagnozę, kitus galimus organinius pakitimus. Tai ypač svarbu ligoniams, kurie dirba pamaininį darbą slenkamuoju grafiku, taip pat esant nakties – dienos režimo sutrikimams.

Ypač sunku gydyti neurologines ligas, jei pakinta nerviniai tinklai, nuo kurių priklauso miegas ar miego palaikymas. Budrumo sistemos dažniausiai nesuaktyvėja, bet per mažai aktyvios tampa miego sistemos. Vadinasi, šiais atvejais nervinės struktūros, nuo kurių priklauso miegas, yra pakitusios. Ligonio, sergančio Parkinsono liga, nemiga dėl raumenų hipertonijos ar hipokinezijos, kai jis negali pasiversti lovoje, gydoma levodopos preparatais. Vakarinis ir naktinis sudirgimas ir nemiga, sergant Alzheimerio liga, gydoma bendraujant su ligoniu, jo miegamajame paliekama šiek tiek šviesos arba blogiausiu atveju skiriami raminamieji neuroleptikai.

Nemedikamentinis nemigos gydymas

Pirmo pasirinkimo gydymo priemonė lėtinei nemigai gydyti, kuri skiriama bet kokio amžiaus suaugusiems pacientams, yra kognityvinė elgesio terapija (KET). Vertinant trumpalaikius rezultatus, KET ir migdomieji vaistai pasižymi tokiu pat veiksmingumu, tačiau ilgalaikiai rezultatai geresni taikant KET.

KET – tai šiuolaikinės psichoterapijos rūšis ir moksliniais įrodymais pagrįstas, pasiteisinęs praktikoje, išsivysčiusiose šalyse vyraujantis psichologinio gydymo metodas, padedantis pašalinti simptomus bei atstatyti psichologinę pusiausvyrą įvairiais sutrikimais sergantiems žmonėms.

Kognityvinė ir elgesio terapija remiasi tik šiuolaikinio neuromokslo bei kognityvinės psichologijos pasiekimais ir atsisako neįrodomų, ilgą laiką psichoterapijoje vyravusių sąvokų bei modelių. Kognityvinė elgesio terapija jungia dvi labai veiksmingas psichoterapijos rūšis: kognityvinę ir elgesio terapijas.

  • Elgesio terapija
    Elgesio terapija padeda susilpninti ar panaikinti ryšius tarp stresą keliančios situacijos ir įprastų žmogaus reakcijų į jas. Įprastos reakcijos gali būti baimė, depresija ar įniršis, save žlugdantis elgesys. Elgesio terapija taip pat moko, kaip nuraminti jausmus ir kūną bei pasijusti geriau, pradėti galvoti aiškiau, lengviau apsispręsti.
  • Kognityvinė terapija
    Kognityvinė terapija moko, kaip, keičiant iškreiptą situacijos suvokimą, sumažinti psichologinį stresą. Tam tikri mąstymo stereotipai sukelia simptomus, iškreipdami vaizdą to, kas realiai vyksta žmogaus gyvenime, be pakankamos priežasties priversdami jausti nerimą, depresiją arba pyktį ar provokuodami netinkamus veiksmus.

 

Derinant elgesio ir kognityvinę terapijas, įgyjamas labai galingas psichologinio diskomforto simptomų nutraukimo ir gyvenimo palengvinimo ginklas. 

Kas tai yra kognityvinė elgesio terapija miegui? Iš ko ji susideda? Kokie pagrindiniai elementai?

KET nemigai esmė – išsiaiškinti asmens, patiriančio miego sutrikimą, mąstymo ir elgesio klaidas, kurios sukelia ir palaiko problemą, ir jas pakoregavus pagerinti miego kokybę, savijautą ir pasitenkinimą miegu bei gyvenimu. Šiuo atveju taikomos kognityvinės ir elgesio terapijos metodikos (darbas su mąstymo klaidomis, su miegu susijusio elgesio koregavimas, emocijų, visų pirma, nerimo valdymo priemonės ir kt.) leidžia daugeliui žmonių išspręsti arba palengvinti miego sutrikimų sąlygotas problemas ir taip pagerinti gyvenimo kokybę.

 

Pagrindiniai kognityvinės elgesio terapijos tikslai:

  • išsiugdyti miegą skatinančius įpročius,
  • suprasti, kaip miegą veikia gyvenimo būdo ir aplinkos veiksniai,
  • išsiugdyti nuostatas, kurios padės lengviau išgyventi stresą ir pagerins miegą.

 

Kognityvinė ir elgesio terapija remiasi moksliniais tyrimais grįstu ir praktikoje patikrintu modeliu, teigiančiu, kad mūsų mintys, emocijos ir elgesys yra labai glaudžiai susiję ir veikia vienas kitą. Faktai rodo, kad mes reaguojame ne į gyvenimo aplinkybes, bet į mūsų mintis apie jas. Taip pat šiame procese aktyviai dalyvauja jau vaikystėje susiformavę mūsų įsitikinimai apie save ir pasaulį bei įgytos elgesio taisyklės bei stereotipai. Kiekvienas mūsų turime tarsi minčių rinkinį, kuris ir lemia konkrečią reakciją bei sprendimus stresinės situacijos metu. Jeigu šių minčių rinkiniuose vyrauja negatyvios nuostatos, stresas gali sukelti psichikos sutrikimus, pavyzdžiui, nerimą, depresiją. Pozityvių ar negatyvių nuostatų ir įsitikinimų susiformavimui įtakos turi biologiniai žmogaus ypatumai ir ankstyvosios patirtys, gautos tenkinant besivystančio asmens poreikius (pvz., auklėjimas). Kognityvinės elgesio terapijos dėmesio centre yra ryšys tarp (žr. 1 pav.):

  • įsitikinimų (ką mes galvojame),
  • emocijų (ką mes jaučiame),
  • elgesio (ką mes darome).

Dar senovės filosofų išmintis teigė, kad žmones labiausiai įskaudina ne tai, kas atsitiko, bet jų pačių reakcija į tai, kas atsitiko.

1 pav. Pacientui pristatomas pavyzdinis kognityvinis nemigos modelis. Adaptuota pagal Greenberg D., Padesky, 20053

 

KET apima tokias technikas kaip miego higienos mokymas, stimulų kontrolė, miego ribojimas, kognityvinė terapija. Papildomai mokoma relaksacijos technikų ir, jeigu reikia, taikoma paradoksinių ketinimų intervencija. Nemedikamentinės nemigos gydymo terapijos pateiktos 1 lentelėje.

Pagrindinai KET programos žingsniai gydant nemigą:

  1. supažindinti su pagrindiniais miego higienos principais ir išmokyti pacientą jų laikytis,
  2. išmokyti pakeisti klaidingus žmogaus įsitikinimus apie miegą,
  3. atkurti ryšį tarp lovos ir atsipalaidavimo (stimulų kontrolė),
  4. riboti lovoje praleidžiamą laiką ir jį skirti tik miegui,
  5. išmokyti pacientą atsipalaidavimo technikų.

Technika

Tikslas

Metodas

Stimulų kontrolė

Sustiprinti lovos ir miegamojo sukeliamą miego poreikį

Jei negali užmigti per 20 min., reikia keltis iš lovos, kartoti tiek kartų, kiek reikia, kol apims miegas

Relaksacijos mokymas*

Sumažina susijaudinimą ir nerimą

Biotechnologija – grįžtamas ryšys, progresinis raumenų atpalaidavimas

Miego ribojimas (laiko, praleisto lovoje, ribojimas)

Pagerinti miego išlaikymą trumpinant laiką, praleistą lovoje

Sutrumpinti laiką, praleistą lovoje, iki iš tikro miegoto laiko ir jį ilginti, kai miego kokybė pagerėja

Kognityvinė terapija

Keisti įsitikinimą, kad nemiga gali kamuoti amžinai

Pokalbių terapija siekiant išvaikyti nuo realybės atitolusias mintis ir perdėtą nemigos sureikšminimą

Paradoksiniai ketinimai

Sumažinti nerimą, susijusį su miegojimu

Pasistengti išlikti budriam ir neužmigti

Miego higienos mokymas

Skatinti įpročius, padedančius miegoti, ir atprasti nuo tų, kurie kenkia miegui

Skatinti įpročius, padedančius miegoti, ir atsisakyti nuo tų, kurie kenkia miegui

Kognityvinė elgesio terapija

Apima miego ribojimą, stimulų kontrolę bei miego higieną su kognityvine terapija

Apima miego ribojimą, stimulų kontrolę bei miego higieną su kognityvine terapija

*Standartinė terapija (aukštas klinikinis patikimumas)
1 lentelė. Nemedikamentinės nemigos gydymo terapijos. 2

 

Stimulų kontrolės terapija pagrįsta tyrimais, kurių metu nustatyta, kad daug dirgiklių sutrikdo miegą, pavyzdžiui, neadekvatus elgesys prieš miegą. Tikslas – atkurti asociaciją tarp miego ir miegamojo bei užmigimo – pabudimo režimą. Naudojamos elgesio instrukcijos: eiti miegoti tada, kai norisi miego, jei neužmiegama po 10 min., atsikelti ir eiti į kitą kambarį, kol atsiranda noras miegui, jei reikia, pakartoti. Be šių nurodymų taip pat neskaityti lovoje ir nežiūrėti TV, o tik miegoti, keltis visada tuo pačiu metu, nemiegoti dieną.

Relaksacinės technikos. Atsipalaidavimo metodai (progresyvinė raumenų relaksacija, vaizduotės treniruotės, meditacija, autogeninės treniruotės) padeda užmigimui. Šių technikų tikslas – sumažinti somatinę įtampą ar nerimastingas, dirginančias mintis, kurios tęsiasi ir atsigulus į lovą. Psichologui pamokius, asmenys patys toliau dirba. Gydymas relaksacijos mokymais, elgesio terapija ir kognityvine terapija vadinamas trijų bangų terapija ir buvo patvirtintas kaip efektyviausias būdas ilgalaikiam nemigos gydymui. Europos miego tyrimų metodinėse gairėse jis siūlomas kaip patikimiausias gydant lėtines nemigas.

Miegą ribojanti terapija – lovoje praleisto laiko trumpinimas. Tai 1987 m. Spielmano pasiūlytas metodas. Nemiegantieji labai ilgai vartosi lovoje nemiegodami, jų miego efektyvumas yra mažas. Trumpinant lovoje praleistą laiką, didinamas miego gilumas ir efektyvumas. Pavyzdžiui, jei pacientas, sergantis nemiga, nurodo, kad lovoje praleidžia 8 valandas, bet tik 5 valandas iš jų miega, nurodoma kas savaitę trumpinti laiką, praleistą lovoje, po 15-30 min. ir trumpinti taip, kad būtų vėliau einama miegoti, o ne anksčiau keliamasi. Tačiau lovoje praleistas laikas niekada neturėtų būti mažesnis nei 4-6 valandos. Tada pacientai stebimi pagal miego dienoraštį, kurį jie pildo kiekvieną dieną ne mažiau kaip 2 savaites. Jei miego veiksmingumas pasidaro > 85-90 %, laikas, praleistas lovoje, prailginamas 15-30 min. ir vėl trumpinamas 15-30 min., jei miego veiksmingumas pasidaro mažesnis kaip 80 %. Kai miego efektyvumas (viso miego laiko ir laiko, praleisto lovoje, santykis) nebedidėja, tada gulimosi miegojimui laikas yra fiksuojamas. Asmuo po to turi gultis visada tuo pačiu laiku ir keltis tą pačią valandą.

Taikant šią terapiją, iš pradžių pacientai dažnai skundžiasi nuovargiu, mieguistumu ir dirglumu dieną. Šie šalutiniai poveikiai tipiškai atsiranda tik gydymo pradžioje, kai lovoje praleistas laikas būna trumpas, tačiau kai lovoje praleidžiamas laikas yra pailginamas, šalutiniai poveikiai praeina.

Jeigu pacientai, laikydamiesi šios metodikos, pasijaučia labai blogai, miego terapija turi būti nutraukiama. Miegą ribojanti terapija yra efektyviausia pacientams, kuriems būdingas suskaidytas naktinis miegas.

Paradoksinė miego ribojimo intencija. Taikant šį metodą, pašalinami nemigą sukeliantys veiksniai. Paradoksalus nusiteikimo poveikis yra labai svarbus nemigai, t. y. pastangos užmigti ir nerimas dėl negalėjimo užmigti veikia neigiamai. Metodas, pavadintas paradoksine intencija, pagrįstas priešingu asmens nuteikimu. Jo prašoma suskaičiuoti, kiek laiko jis gali išbūti neužmigęs. Siūloma įvertinti, kiek laiko sugeba neužmigti ir lyg priešintis miegui. Pastebėta, kad dėmesio nukreipimas į sugebėjimą palaikyti budrumą sumažina dėmesį pačiam miego atėjimui, ir asmuo nebegali išlaikyti budrumo, tad savaime užmiega. Taikant šį metodą, vystomas supratimas apie dėmesio nukreipimą nuo perdėto miego laukimo.

Vienas iš pagrindinių būdų gydyti nemigą yra psichoedukacija, kitaip vadinama miego higienos rekomendacijomis. Rekomendacijos iš pažiūros atrodo nesudėtingos, tačiau jų laikytis nėra taip paprasta, nes tenka keisti įsišaknijusius įpročius. Liaudies išmintis sako, kad pripratimas blogiau už prigimimą. Dėl šios priežasties gydytojas pacientą turi padrąsinti jų laikytis, patikinti šių rekomendacijų efektyvumu, bet nesuteikti bergždžių vilčių rezultatą pajausti pirmą dieną pasilaikius rekomendacijų. Dažnai miego pagerėjimas nebus pastebimas tik laikantis miego higienos taisyklių, ypač jei nemiga yra lydima gretutinių ligų, darančių įtaką miegui. Tačiau miego higienos rekomendacijos visada yra naudingos kaip papildoma gydymo priemonė.

 

Bendros miego higienos taisyklės

1. Režimas. Nuolatos keliantis tuo pačiu laiku ryte stiprėja paros ritmas, lengviau užmiegama.

2. Poguliai dienos metu blogina nakties miegą. Reikia stengtis išsiblaškyti, judėti, palaikyti budrumą dienos metu, nes tai gerina miegą naktį.

3. Eiti miegoti tik tada, kada norisi miego. Lovą sieti tik su miegu. Užmigti turėtumėm per 10 min. Jei nepavyksta užmigti, nesistengti užmigti per jėgą. Reikia atsikelti, išeiti į kitą kambarį, kuo nors užsiimti (skaityti, megzti ar kt.). Taip greičiau nusiraminama, sumažėja įtampa, nemigos baimė ir lengviau užmiegama. Atsitiktinė nemigos naktis sveikatai nekenkia.

4. Miegoti tiek, kad rytą jaustųmėtės pailsėjęs ir žvalus. Negulėti lovoje nemiegant, nes per ilgas lepinimasis lovoje skaido kitos nakties miegą ir daro jį paviršutinį.

5. Šviesa. Miegamajame turi būti tik silpna šviesa.

6. Triukšmas kenkia miegui, net jeigu nuo jo ir neprabundama, o ryte neatsimenama. Nuolatinis triukšmas veikia lėtai ir pamažu sutrikdo miegą. Jei triukšmo išvengti nepavyksta, gali padėti ausų kamštukai.

7. Temperatūra. Per šiltai miegant, miegas blogėja, bet per šaltas oras irgi negerina miego (kaip buvo manoma anksčiau).

8. Mankšta. Reguliariai mankštinantis ilgėja miegas. Nereguliarūs fiziniai pratimai miegui įtakos neturi. Jei nemiga įsisenėjusi, sportuoti vakare nepatartina.

9. Maistas. Alkanas žmogus sunkiau užmiega, bet sunkus maistas vėlyvą vakarą taip pat gali trukdyti miegui, todėl patartinas lengvas šiltas maistas arba kitas įprastas ritualas prieš miegą.

10. Kofeinas. Kava, arbata ir daugelis kitų gėrimų bei maistas, kurio sudėtyje yra kofeino ir kuris veikia kaip stimuliatorius, gali neleisti užmigti, todėl turėtų būti vengiama vartoti kofeiną iki nakties miego likus 4–6 valandoms.

11. Alkoholis. Alkoholis pagreitina užmigimą, bet miegas nebūna pilnavertis ir sutrikdo paskutinę žmogaus miego periodo dalį.

12. Nikotinas. Cigaretės ir kiti nikotino turintys produktai yra stimuliatoriai, jų turėtų būti vengiama prieš miegą ir prabudus naktį.

13. Migdomieji. Ilgalaikis migdomųjų vartojimas mažina jų poveikį.

PARSISIŲSTI TAISYKLES

 

10 teiginių, padedančių pacientui keisti požiūrį į nemigą, jos nedramatizuoti ir nusiraminti

1. Mano darbingumas nenukentės, jei išmiegosiu pagrindinį miegą.

2. Tikriausiai miegu daugiau nei man atrodo.

3. Mano darbingumą dienos metu veikia ne tik miegas.

4. Kai dieną jaučiuosi nedarbingas, nemiga čia niekuo dėta – kaltos mano negatyvios mintys.

5. Kiekvieno žmogaus poreikiai miegui yra skirtingi.

6. Blogiausia, kas gali nutikti, jei neišsimiegosiu, dieną būsiu blogos nuotaikos.

7. Jei prabusiu po apytiksliai penkių su pusę valandos miego, vadinasi, pagrindinis miegas bus išmiegotas.

8. Užmigti bus lengviau, kai mano kūno temperatūra šiek tiek nukris.

9. Nieko bloga neatsitiks, jei kokią naktį miegosiu blogiau.

10. Jei šią naktį miegu prastai, kitą naktį miegosiu geriau, nes organizmas kompensuos neišmiegotą pagrindinį miego laiką.

PARSISIŲSTI

 

Kas vyksta kognityvinės elgesio terapijos metu?

Kognityvinės elgesio terapijos metu terapeutas ir pacientas dirba kartu, kad suprastų paciento problemas, suvoktų, kaip jos veikia paciento mintis, elgesį, jausmus ir kasdieninę veiklą. Remdamiesi individualių problemų išsiaiškinimu, terapeutas ir pacientas kartu iškelia terapijos tikslus ir suderina gydymo planą. Terapijos tikslas yra išmokyti pacientą rasti tinkamesnius, geresnius problemų sprendimo būdus nei buvo naudojami iki tol. Dėl to pacientas tarp terapijos seansų dažnai turi atlikti namų darbus, kad išbandytų naujus problemų sprendimo būdus.

KET nemigai metodas pagal patvirtintą protokolą vidutiniškai trunka 6 sesijas, jeigu nėra gretutinių susirgimų ar kitų psichologinių problemų.

Kokie dar sutrikimai gydomi kognityvine elgesio terapija?

Kognityvine elgesio terapija efektyviai gydomi įvairūs sutrikimai: depresija, nerimas, baimės, potrauminio streso sutrikimas, įkyrių minčių sindromas, socialinis nerimas ir socialinė fobija, valgymo sutrikimai ir daugelis kitų. Ši terapija veiksminga ne tik gydant sutrikimus, bet ir stengiantis pašalinti įvairias psichologines problemas: nepasitikėjimą savimi, drovumą, bendravimo sunkumus. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad, pavyzdžiui, gydant depresiją antidepresantais ir kartu taikant kognityvinę elgesio terapiją, gydymo rezultatai yra greitesni ir geresni, o atkryčio rizika būna daug mažesnė nei gydant vien vaistais.

Kuo skiriasi KET nemiga nuo paprastos KET? Ar reikia žmogui kažkaip pasiruošti prieš apsilankymą pas KET specialistą?

KET yra netinkamas gydymo būdas, kai:

  • pacientas serga medicinine ar psichiatrine liga, kuri nėra diagnozuota, nėra stabilizuota arba gali negatyviai sąveikauti su KET (epilepsija, bipolinis sutrikimas, parasomnijos, obstrukcinė miego apnėja ir kt.),
  • nemiga yra kito sutrikimo pasekmė,
  • kitas sutrikimas neigiamai veiks KET efektyvumą (pvz., ligos, kurios reikalauja daug gulėti lovoje).

 

Jei nėra galimybės greitai patekti pas KET specialistą, šeimos gydytojui ar neurologui reiktų:

1. išaiškinti pacientui miego higienos taisykles ir būtinai jų naudą, galbūt duoti atmintinę,

2. paprašyti paciento pildyti miego dienyną,

3. patarti pacientui negulėti lovoje, jei neužmiega ilgiau nei 20 min., ir keltis, užsiimti kažkokia neįtraukiančia veikla iki vėl pasijaus mieguisti (stimulų kontrolės dalis),

4. pasiūlyti pacientui išbandyti  miego ribojimo metodą, t. y. sutrumpinti lovoje praleidžiamą laiką, bet ne trumpiau kaip iki 5 val. Einama miegoti vėliau, o ne anksčiau keliamasi. Einama miegoti tuo pačiu metu ir keliamasi tuo pačiu metu. Pradėjus geriau miegoti, po 15-30 min. ilginamas miegui skirtas laikas. Miego laikas ilginamas anksčiau gulantis,

5. pateikti 10 teiginių, padedančių pacientui keisti požiūrį į nemigą, jos nedramatizuoti ir nusiraminti, kad galėtų juos taikyti.

Šie patarimai yra pirmoji pagalba, tačiau rimtam gydymui reiktų nukreipti pacientą KET specialisto konsultacijai.

 

ATMINTINĖ IR VISA REIKALINGA MEDŽIAGA PARSISIUNTIMUI

 

Išmaniosios programėlės miegui. Ar jos padeda? Ar jų teikiami duomenys naudingi gydant nemigą?

Kitos terapijos

Psichoterapija

Pacientui siūloma taikyti psichoterapinius nemigos gydymo metodus, jeigu pastebimi nerimo, depresijos simptomai, jeigu yra polinkis internalizuoti pergyvenimus, ginčus, ir tai sukelia įvairius somatinius simptomus bei nemigą. Taigi psichoterapijos metu mažinama vidinė įtampa, stengiamasi padėti asmeniui ją suvokti, išreikšti ir nusikratyti.

 

Chronobioterapija

Taikomi 3 būdai: chronoterapija, liuminoterapija, chronofarmakoterapija.

 

Chronoterapija

Šis metodas rekomenduojamas gydyti vėlyvojo miego sindromą. Vėliau nustatyta, kad tinka ir ankstyvojo miego sindromui gydyti. Tai mėginimas nustatyti cirkadinį žmogaus laikrodį, įtraukiant miego laiko ritmą (per kelias dienas), kol susijungia asmens vidinis ir paros biologiniai ritmai. Vėlyvojo miego metu užmigimo grafikas vis tolinamas, kol bus pasiekta priimtina jo 24 val. ciklo fazė. Metodo kūrėjai teigia, kad gydymo pradžioje pacientų diena turi turėti 27 valandas – taip būtų atgaunamas prarastas budrumo ir poilsio laikas. Pvz., pacientai yra mokomi laikytis tokio ritmo: miega 1-ąją dieną 300-1100, 2-ąją d. – 600-1500, 3-ąją d. – 900-1700, 4-ąją d. – 1200-2000, 5 -ąją d. – 1500-2300; 6-ąją d. – 1800-200, 7-ąją d. – 2100-500. Po to pacientai turi išlaikyti galutinį miego –budrumo laiką, nuo jo nenutoldami daugiau kaip 1 val.. Dieną snūduriuoti neleidžiama, grafiko reikia laikytis ir poilsio dienomis, ir savaitgaliais. Rekomenduojama kasdien rašyti miego dienyną.

Buvo nustatyta, jog ankstyvasis miegas taip pat gali būti gydomas remiantis šiuo principu. Pacientas kitą dieną turi gulti ir keltis 3 valandomis (kartais tik 1-2 val.) anksčiau, kol pasiekia įprastą miego – budrumo režimą.

 

Liuminoterapija

Taikomas gydymas ryškia šviesa, skirtas gydyti cirkadinių ritmų sutrikimus. Ryški lauko šviesa yra geresnis bioritmų dirgiklis negu paprasta patalpos vidaus šviesa. Šviesos intensyvumas matuojamas liuksais (lx). Viduje patalpos šviesa yra apie 150 lx, gydomoji reikšmė yra nuo 2500 lx iki 10 000 lx. Ryški šviesa gerai slopina melatonino išsiskyrimą. Naudojami aparatai skleidžia florescuojamą šaltai baltą šviesą, kuri praeina pro ultravioletinių spindulių filtrus, kad nebūtų pažeistas lęšiukas ir tinklainė. Efektyvus režimas yra 2500 lx per 2 h arba 10 000 luksų per 30 minučių. Šviesa nustatoma ties akimis – apie 1 metro atstumu. Svarbu, kad ekspozicijos laikas būtų ne ilgesnis nei viena valanda. Perdozavus pradeda skaudėti galvą, ji svaigsta, pakinta žmogaus elgesys.

Ryški šviesa gali būti skiriama atsižvelgiant į sutrikimo laiką (ryte arba vakare), norint pasiekti gerą gydomąjį poveikį. Vėlyvojo miego metu ji taikoma iš karto atsibudus tarp 6-8 valandos, po 2 valandas visą savaitę. Kai kurių autorių nuomone, šviesos terapija po 16 valandos gali būti naudinga esant ankstyvojo miego sindromui. Ankstyvojo miego metu šviesa skiriama 2 valandas prieš miegą, vėliau tokiu būdu atitolinant jo pradžią. Šis metodas taip pat gali būti naudingas pirminės nemigos atvejais arba kai yra ne 24 valandų miego – budrumo ritmo sutrikimas (niktohemeralinis sindromas). Sezoninės depresijos gydomos šviesos terapija anksti ryte 2 valandas, kartais ir vakarais apšviečiant po 30 minučių. Liuminoterapijos dozės ar trukmės prailginimas priklauso nuo paciento būklės ir pripratimo.

 

Chronofarmakoterapija

Taikant šį metodą, modifikuojami cirkadiniai biologiniai ritmai kombinuojant su imidazopiridino ir ciklopiridono preparatais, nuo kurių greitai užmiegama. Tai svarbu verslo žmonėms ir tiems, kurie labai trumpai pakeičia geografinę vietą. Labai svarbu, kad vaistas nebūtų vartojamas daugiau kaip 4-5 dienas. Reikia skirti mažas dozes. Galima skirti ir melatonino preparatus. Yra duomenų apie jų poveikį ankstesniam užmigimui paskyrus 1 val. iki norimo miego. Rekomendacijos patikimesnės vyresniems nei 50 m. amžiaus asmenims. Melatonino preparatai 2017 metų Europos miego tyrimų draugijos gairėse yra nerekomenduojami nemigos gydymui dėl žemos kokybės įrodymų.

 

Hipnoterapija

Hipnozės metu pacientas yra gana budrus ir reaguojantis. Įtaigių hipnotizuojančių patarimų panaudojimas leidžia sutrumpinti pabudimo laiką ir padidinti gilaus miego lėtų bangų kiekį. Tarp hipnozės pritaikymo miego sutrikimai užima vieną iš svarbiausių vietų. Paprastas auto-hipnozės pratimas, kurį išmoksta nuo nemigos kenčiantis pacientas ir kurį jis atlieka vakare, gali jam padėti užmigti be vaistų. Šis metodas, kurį pacientui labai paprasta išmokti, neturi pašalinio poveikio. Tyrimų medžiaga rodo, kad hipnozės veiksmingumas miego sutrikimui gydyti sudaro 58 %. Šis metodas yra ypač veiksmingas pacientams, sergantiems vėžiu, kvėpavimo nepakankamumu ir turintiems miego sutrikimų.

 

 

Konsultavo: Dr. Alicija Juškienė, medicinos psichologė, LSMU NI Palangos klinika, LSMU neuromokslų institutas, J. Neverauskas, neurologas ir psichiatras – psichoterapeutas, LSMU elgesio medicinos klinikos docentas,podiplominių psichoterapijos studijų kurso vadovas, Dr. B. Suarez, Hosp. Pitie Salpetriere, Paris.

Šaltiniai: 1. Riemann D. et al. European guideline for the diagnosis and treatment of insomnia. J Sleep Res. (2017) 26, 675-700. 2. Doghramji K, MD, The Evaluation and Management of Insomnia, Dep. of Psychiatry and Human Behavior, Jefferson Sleep Disorders Center, T. Jefferson University, Philadelphia, USA, 2010. 3. Greenberger D., Padesky Ch. Nuotaika paklūsta protui: keiskite jauseną keisdami mąstyseną, VU Specialiosios psichologijos laboratorija, 2005, 143 psl.