Skip directly to content

Su nemiga susijusios gretutinės ligos

Paskaita nr.: 
2
Aprašymas: 

Nuolatinis miego trūkumas ar prasta miego kokybė gali sukelti generalizuotą skausmo sindromą ir afektinius sutrikimus. Asmuo nemigą gali patirti dėl daugiau nei vienos medicininės priežasties. Tai aktyviai perša mintį, kad miegas abipusiškai susijęs su daugeliu dažnai pasitaikančių būsenų (1 pav.).

1 pav. Lėtinė nemiga, kai miegama prastai arba trūksta miego, retai būna izoliuota nuo kitų veiksnių. Pavyzdžiui, skausmas bei nerimas gali stipriai trikdyti miegą, o miego apribojimas ar sumažėjimas gali padaryti žmogų jautresnį skausmui ir sustiprinti nerimą.1

 

Labai svarbu atkreipti dėmesį į nemigą lydinčias gretutines ligas ir aktyviai jomis domėtis. Mat pacientams neretai būna lengviau kalbėti apie miego sutrikimo simptomus nei apie emocines ar psichologines problemas. Suprasdami nemigos pobūdį (ar būna sunku užmigti, ar dažnai prabudinėjama naktį, ar per anksti nubundama),  galime kryptingiau ieškoti gretutinių sutrikimų, galinčių pasunkinti nemigą (2 pav.). 

2 pav. Skirtingos diagnozės, atsižvelgiant į tai, kaip nemiga pasireiškia naktį. Diagrama parodo galimas nemigos etiologijas, remiantis paciento nusiskundimais, kai ilgai neužmiegama, prastai miegama ar anksti prabundama.2

 

Psichikos ligos

Vidaus ligos

Neurologinės ligos

Priklausomybės

Depresiniai sutrikimai

Bipolinis sutrikimas

Generalizuotas nerimo sutrikimas

Panikos sutrikimas

Potrauminio streso sutrikimas

Šizofrenija

Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos

Diabetas

Lėtinės inkstų ligos

AIDS

Piktybiniai navikai

Reumatinės ligos

Lėtinis skausmas

Miego apnėja

Neurodegeneracinės ligos

Fatalinė šeiminė nemiga

Cerebrovaskulinės ligos

Išsėtinė sklerozė

Trauminis smegenų pažeidimas

Neramių kojų sindromas

Alkoholis

Nikotinas

Kofeinas

Marihuana

Opioidai

Narkotinės medžiagos

Kokainas

Amfetaminas

1 lentelė. Dažniausios gretutinės nemigos ligos.3

 

Psichikos ligos

Mokslinėje literatūroje pateikiama svarių įrodymų apie tai, kad nemiga susijusi su psichikos sutrikimais.  Nustatyta, kad nemigos kamuojami asmenys patiria didesnę riziką susirgti depresija. Pastebimas ryšys tarp nemigos, savižudybių ir nelaimingų atsitikimų. Polisomnografiniai duomenys prie psichinių sutrikimų yra kintantys bet dažnai specifiniai. 2 lentelėje pateikiama apibendrinti duomenys.4  

Sutrikimas

Sutrikęs miego palaikymas

Sutrumpėjęs miegas

PM ritmo sutrikimas

Mieguistumas

Depresija

+++

++

+++

+

Nerimo sutrikimai

+

-

-

-

Alkoholizmas

++

+++

+

-

Asmenybės sutrikimai

+

-

+

-

Demencija

+++

+++

-

+

Valgymo sutrikimai

+

 

-

-

Šizofrenija

+++

++

++

+

+++: Pasireiškia beveik visiems pacientams;  ++: pasireiškia maždaug 50 proc. pacientų;  +: pasireiškia  nuo 10 iki 50 proc. pacientų;  -: paprastai nepastebima. PM - paradoksinis miegas.

2 lentelė. Tipiniai miego struktūros pakitimai esant psichiniams sutrikimams4

Depresiniai sutrikimai

Apie 90 proc. sergančiųjų depresija skundžiasi, kad blogai miega, daug kartų nubunda naktį, sunkiai užmiega. Ypač dažnai pastebima, jog tokie žmonės anksti nubunda, jaučiasi pavargę dieną, tačiau užsnūsti jiems nepavyksta. Būdingas specifinis požymis, kad miegant naktį anksti pasireiškia paradoksinio miego fazė; patiriama trumpa šios fazės latencija, taip pat padidėja fazinis aktyvumas (padaugėja greitų akių judesių) miego elektroencefalogramoje. Visa tai lemia nuotaikos pablogėjimą. Sergant sezonine depresija, sutrumpėja giliojo miego fazė. Manoma, jog tai vyksta dėl to, kad pakinta melatonino sekrecija, mažėjant aplinkos apšvietimui.

Sergant bipoline depresija, nemiga išsivysto manijos fazėje, dėl nuotaikos sutrikimo. Miegas trumpėja, ypač PM fazė. Atrodo, lyg ji būtų pakeičiama aktyviu budrumu anksti ryte.5

 

Grafiškai pavaizduotos sveiko žmogaus miego fazės ir stadijos – hipnograma

3 pav. Vertikalioji ašis vaizduoja budrumą, taip pat ilgesnius kaip 30 sek. prabudimus miegant, PM – paradoksinį miegą, LM – lėtąjį miegą ir jo 2, 3 bei 4 stadijas. Horizontalioji ašis parodo miego latentiškumą (laiką nuo tos akimirkos, kai užgesinama šviesa, iki 1-osios LM stadijos pradžios) ir po jos einančią 2-ąją LM stadiją – miego laiką, kuris tęsiasi nuo užmigimo iki visiško nubudimo ryte.6

 

Hipnogramos pakitimų ypatumai, sergant depresija

4 pav. Sergant depresija, prailgėja užmigimas, trumpėja PM latentiškumas ir ilgėja jo trukmė pirmoje nakties pusėje, beveik išnyksta gilaus miego -3 ir 4 LM stadijos.6

 

Nerimo sutrikimai

Atsiradus nerimui, prasideda nemiga. Apie 60–70 proc. sergančiųjų, patiriančių stiprų nerimą, skundžiasi blogu miegu. Kartais nemiga pabrėžiama labiau nei nerimas. Daugiausia skundžiamasi tuo, kad būna sunku užmigti, vargina įtampa prieš miegą, užplūsta įvairios mintys, prabudinėjama, apima nerimas vidury nakties. Pacientas blaškosi tarp baimės miegoti ir neužmigti. Dieną išryškėja nuovargis, energijos stoka, be to, nesugebama užmigti dieną. 4-oji lėtojo miego stadija trumpėja, o PM latentiškumas ženkliai pailgėja, pastebimi dažni prabudimai. Patiriant lėtinį generalizuoto nerimo sutrikimą, nemigą lydi padidėjusi raumenų įtampa. Kartojantis naktinėms panikos atakoms, miegas tampa trūkinėjantis, be to, pagausėja kankinančių sapnų. Naktį prabudęs žmogus sunkiai užmiega, todėl užmigus paryčiais PM stadija trunka labai ilgai. Vis dažniau miegant atsiranda daug netvarkingų galūnių judesių. Panikos priepuoliai dažniau ištinka per lėtąjį miegą, pereinant iš 2-osios į 3-iąją LM stadiją. Tuo jie skiriasi nuo naktinio siaubo (pavor noctumus), apimančio 4-osios LM stadijos metu.7

Potrauminio streso sindromas

Patiriant lėtinės psichinės įtampos sukeltą nemigą, kankina košmariški buvusių įvykių prisiminimai, vis pasikartoja siaubingi sapnai, susiję su anksčiau nutikusiais įvykiais. Potrauminio streso sukelta nemiga dažnai nesiliauja, net išnykus dienos streso simptomams, tad asmeniui tampa sunkiau adaptuotis. Pastebima, kad sapnai prasiveržia net per vakarinius miego ciklus – giliai panirus į lėtąjį miegą. Juos lydi vegetacinė aktyvacija ir nestabilumas, ypač širdies ritmo sutrikimai. Tuo tarpu dėl nerimo kylantys sapnai paprastai būna rytiniai – jie ištinka apie 5–6 val. ryte.

Šizofrenija

Sergančiuosius šizofrenija dažnai kankina košmarai, pastebima, kad jų miegas nestabilus, trūkinėjantis. Tokie pacientai ilgai neužmiega, jų bendroji miego trukmė mažėja, būdravimo epizodai miegant ilgėja. Tai daro miegą mažiau veiksmingą, todėl ligonis ryte jaučiasi nepailsėjęs. Poligrafiniai tyrimai rodo, kad vyrauja paviršinis miegas, stokojama tiek giliojo (LM), tiek paradoksinio miego (PM) stadijos. Tai, kad PM fazė trunka trumpiau, siejama su dienos psichozinių simptomų dažniu ir bloga ligos eiga. Literatūroje rašoma, kad, haliucinacijos yra lyg sapno įsiskverbimas į budrumo būseną, lyg nepakankamos PM fazės naktį kompensavimas.8

Valgymo sutrikimai

Nemiga didina valgymo sutrikimų riziką, o valgymo sutrikimai dažnai blogina miegą. Nemiga taip pat siejama su blogesniais valgymo sutrikimų gydymo rezultatais. Tyrimas atskleidė, kad blogas pacienčių miegas, prieš pradedant gydymą, lėmė prastesnius rezultatus po 6 mėnesių gydymo. Nemiga arba net miego sutrumpėjimas iki 5 valandų yra nutukimo, 2-o tipo cukrinio diabeto, hipertenzijos bei širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys9.

  • Anoreksija

Pacientai, sergantys anoreksija, patiria daugiau miego sutrikimų nei pacientai, sergantys depresija. Ryškūs sergančiųjų anoreksija miego sutrikimai greičiausiai yra susiję su nepakankama mityba. Mitybos nepakankamumas veikia neurologines bei endokrinologines funkcijas, kaip ir beveik visų organų veiklą. Pvz., oreksinas, neuropeptidas, kurį išskiria šoninės pogumburio dalies ląstelės, dalyvauja, reguliuojant miegą-budrumą, taip pat apetitą. Jaučiant alkį, oreksino kiekis organizme padidėja. Tai signalizuoja budrumo palaikymą ir maisto paiešką. Tyrimas parodė, jog pacientų, sergančių anoreksija, oreksino-A kiekio organizme padidėjimas koreliavo su prastesne miego kokybe.10

Nustatyta, kad pacientai, sergantys anoreksija, miega trumpiau, tokių žmonių miegas labai fragmentuotas, nes jie dažnai prabudinėja, taip pat trumpesnis delta (gilusis) miegas10. Nemiga yra būdingas anoreksijos simptomas, todėl, tiriant nemigos kilmę, reikėtų įvertinti ir šios diagnozės tikimybę.

  • Bulimija

Sergant bulimija, miego sutrikimai nėra taip stipriai išreikšti, kaip sergant anoreksija. Taip yra greičiausiai dėl to, kad netrūksta maisto medžiagų. Sergant bulimija, nenustatoma specifinių miego pakitimų. Pacientai dažnai pasitelkia bulimijos priepuolį (persivalgo ir vemia), stengdamiesi lengviau užmigti ar ramiai miegoti. Gydant bulimiją, kai tokių priepuolių mažėja ar jie išvis liaujasi, pacientas netenka įrankio, padedančio jam atsipalaiduoti ir gerai miegoti. Gydyti tokių pacientų nemigą gali padėti pažintinė elgesio terapija.10

 

Nervų ligos

Neramių kojų sindromas (NKS)

Tokia diagnozė nustatoma, remiantis keturiais raktiniais požymiais:

1) jaučiamas nenumaldomas noras judinti galūnes dėl nemalonių jutimų, dilgčiojimų ar niežulio;

2) šie pojūčiai stiprėja arba patiriami tik ramybės metu, atsipalaidavus;

3) judėjimas ar trynimas padeda tik laikinai;

4) nemalonūs pojūčiai stiprėja arba atsinaujina vėlai vakare ar užmiegant.

Pacientai skundžiasi, kad sunkiai užmiega, blogai miega ir dieną jaučiasi mieguisti. Pagrindinės NKS priežastys: geležies (feritino) deficitas kraujyje, inkstų nepakankamumas, periferinės neuropatijos, nėštumas, nekoreguota hipertenzija, depresija (pradiniai jos požymiai arba netoleruojami tricikliai antidepresantai).6

 

Parkinsono liga

Sergantiesiems Parkinsono liga sunkiau užmigti dėl to, kad dreba galūnės prieš miegą ir jaučiamas nerimas. Tokie ligoniai daug kartų pabunda per naktį, dėl to ryte jaučiasi mieguisti. Parkinsono ligos varginamų žmonių miegas darosi fragmentiškas – nestabilus, nes jie dažniau šlapinasi naktį, be to, anksti nubunda dėl distonijos ryte. Sergant Parkinsono liga, trumpėja LM delta miegas, dažnai miegant išlieka padidėjęs raumenų tonusas, be to, sutrinka elgesys sapnuojant. Ankstyvojoje ligos stadijoje (kartais tai būna pirmasis ligos požymis) atsiranda parasomnijos: paradoksinio miego elgesio sutrikimas (žr. Paradoksinio elgesio sutrikimo skalė, I kursas), patiriami naktiniai suvokimo sutrikimai – konfūzijos, taip pat jaučiamas mieguistumas dieną.

 

Demencijos

Sergant šia liga, sutrinka neurodegeneracijoms būdingas miego ir budrumo ciklas, išsiderina dienos ir nakties ritmas. Tai pasireiškia dažnu snūduriavimu dieną ir ilgalaikiu būdravimu naktį. Šie pokyčiai atsiranda dėl to, kad sergant pažeidžiamas pagumburio laikrodinis mechanizmas.

Sergant Alzheimerio liga, patiriamas vakarinis susijaudinimas (saulėlydžio fenomenas), nes sutrinka suvokimas ir pakinta neuromediatorių paros ritmas. Toks saulėlydžio sindromas dažnai pastebimas vėlyvosiose ligos stadijose. Tada naktį ryškiau pakinta suvokimas, klajojama, susijaudinama, o įsisenėjus ligai, vakarais, temstant, imama kliedėti. Naktiniai susijaudinimo epizodai blogina miego kokybę, sukelia mieguistumą dieną. Kognityvinių funkcijų mažėjimas koreliuoja su lėtojo ir PM fazės trumpėjimu.11

 

Epilepsija

Miego sutrikimų, sergant epilepsija, atsiranda, nes pasikartoja priepuoliai naktį ir dėl jų pakinta miego struktūra. Sergantieji šia liga miega ne taip giliai, be to, sutrumpėja jų paradoksinio miego fazės. Jie dažniau prabudinėja, nei įprasta, net nepatirdami priepuolių, dėl to būna labiau mieguisti dieną. Mieguistumą gali sukelti ir epilepsijai gydyti vartojami vaistai, bet dažniau tai lemia nenustatytas naktinis subklinikinis epilepsinis smegenų aktyvumas arba net komplikacija dėl miego apnėjos (hipoksemijos pasekmės). Siekiant koreguoti miego sutrikimą, svarbu įvertinti šiuos veiksnius.

Nustatyta, kad miego verpsčių* sumažėjimas yra susijęs su didžiųjų epilepsijos priepuolių daugėjimu. Taip pat verpsčių mažėjimas susijęs ir su blogo miego pojūčiu. Esant encefalopatijoms, pvz., sergant Lennox-Gastauto sindromu, sutrinka miego struktūra, ciklai keičiasi nesuprantamai, be to, darosi sunku atskirti stadijas. Miego struktūros sutrikimų sunkumas siejamas su bloga neurologinės, psichinės ir pačios epilepsijos ligos eiga. Taigi miego struktūros pakitimai gali būti svarbūs, prognozuojant ligą.12   

*Miego verpstė – tai antrojoje LM stadijoje trumpam suaktyvėjantis bangų svyravimo dažnis (12–14 svyravimų per sekundę epizodai).

 

Paveldėta šeiminė nemiga

Tokia nemiga ištinka, pagausėjus neuronuose genetinio kalio kanalų antikūnių. Dėl šių antikūnių padidėja nervo / raumens jungties dirglumas. Raumenys ima trūkčioti, traukia mėšlungis užmiegant, atsiranda vegetacinių pakitimų, be to, pasireiškia žarnyno motorikos sutrikimai. Nemiga tampa labai ryški, atsiranda PM elgesio sutrikimų, kartais kamuoja net dienos haliucinacijos. Ši liga reta. Ji paveldima.

 

Bendrinės medicininės nemigos priežastys

Astma

Apie 50 proc. sergančiųjų astma prabunda naktimis, nes jiems sunku kvėpuoti, kartais vargina naktinis kosulys. Ligai paūmėjus, ištinka naktiniai astmos priepuoliai. Miegant iš esmės pakinta kvėpavimas; normaliai oro srautas susilpnėja iki 10 proc., sergantiesiems astma – iki 50 proc., nes pakinta vegetacinės sistemos tonusas, t. y. padidėja nervus vagus aktyvumas, mažėjant noradrenalino lygiui kraujo plazmoje. Dėl to astmos požymiai išryškėja miegant ir jaučiamas mieguistumas dieną. Jei pagausėja naktinių astmos reiškinių, tai yra ženklas, kad reikia peržiūrėti gydymą.

Lėtinė nemiga, kai daug kartų nubundama naktį, išprovokuoja nestabilų kraujospūdį, pulso svyravimus. Nebuvo stebėta, kaip hipertoninės ligos koreliuoja su nemiga. Remiantis tyrimų rezultatais, tai nepriklauso nuo vaistų vartojimo.

Miego apnėja

Pacientai, sergantys obstrukcine miego apnėja, knarkia naktimis ir yra nutukę, ypač kaklo bei pilvo srityse. Šios ligos paplitimas tarp vidutinio amžiaus vyrų siekia apie 4 proc., tarp moterų – apie 2 proc. Ryškiai knarkiant, atsiranda kvėpavimo pauzės, trumpai nubundant. Tai nutinka iki 500 kartų per naktį, t. y. apie 35–45 kartus per valandą. Dėl to nuolat nubudinėjama, mažiau deguonies įsotinama kraujyje, jaučiama, kad miegas nekokybiškas, o ryte stokojama poilsio. Kaip antrinis šalutinis efektas pastebimas ryškus mieguistumas dieną, bloginantis gyvenimo kokybę.

Obstrukcinė apnėja įtariama, patiriantiems naktinius simptomus ir juos lydinčius dieninius simptomus.

Naktiniai simptomai:

knarkimas, kvėpavimo pauzės, miegas nepailsint, dažnas poreikis šlapintis naktį, prakaitavimas, burnos sausėjimas, skrandžio refliuksas.

Dieniniai simptomai:

nuovargio jausmas ryte ir mieguistumas dieną (žr. Mieguistumo įvertinimo skalė, I-as kursas), rytiniai galvos skausmai, blogėjanti dėmesio koncentracija ir suvokimas, prastėjantys darbo rezultatai, sausa burna, silpstanti erekcija ir nykstantis libido.

Centrinio tipo apnėja ištinka užmiegant, sutrikus įkvėpimui. Ji dažnai sukelia kardiovaskulinius pokyčius, taip pat dėl jos sunkiau užmigti.

Predisponuojantys veiksniai

Tai: nutukimas, rūkymas, hormoniniai pakitimai (hypothyreoidizmas), viršutinių kvėpavimo takų pažeidimai dėl lėtinės slogos, nosies polypų ar adenoidų. Svarbu atkreipti dėmesį į anatomo morfologinius veido ir žandikaulių jungčių ypatumus, siaurinančius kvėpavimo takus. Taip pat situaciją blogina alkoholis, benzodiazepinų preparatai. Kartais užmiegant kvėpavimo sutrikimus sukelia neurologiniai pažeidimai, pakitus kvėpavimo takų inervacijai.

Norint nustatyti miego apnėjos diagnozę, būtina atlikti miego poligrafinį tyrimą, įvertinti, kiek kartų sustoja kvėpavimas, kaip tai vyksta, kaip pakinta miego gylis ir kiek sumažėja deguonies įsotinimo laipsnis.13

Stemplės refliuksas

Dėl šio negalavimo sunkiau užmigti arba daug kartų nubundama, nes jaučiamas skausmas krūtinėje, skrandžio rūgštys grįžta, išsiplėtus apatiniam stemplės sfinkteriui, ir tai sukelia kosulį bei kvėpavimo takų spazmus. Norint patikslinti diagnozę, reikia atlikti poligrafinį miego tyrimą, padedantį atmesti miego apnėjos versiją arba išmatuoti stemplės pH lygį naktį. Tikslinga atlikti korekcinį skrandžio rūgščių gydymą vakare, siekiant rečiau prabudinėti dėl refliukso.

Prostatos ligos ir naktinis šlapinimasis

Padažnėjusį šlapinimąsi naktį gali sukelti miego apnėja. Bet kalbant apie vyresnio amžiaus asmenis, tenka diferencijuoti: vienus šis negalavimas ištinka, susirgus prostatos liga, kitų šlapimo pūslės dirglumas padidėja dėl neurologinių problemų. Patariama riboti skysčius vakare, stabilizuoti šlapimo pūslės dirglumą vaistais, bet atsargiai vartoti anticholinerginius vaistus, nes gali sustiprėti neramių kojų sindromas, taip pat gali varginti neramūs sapnai.1

 

Skausminiai sindromai

Skausmas ir miegas yra abipusiškai susiję: lėtinis skausmas ir jam slopinti vartojami vaistai blogina miego kokybę, bet pablogėjęs miegas mažina skausmo slenkstį, tad skausmai sunkiau toleruojami. Tai išryškėja naktį.

Neuropatinis skausmas. Dažniausiai tai alkoholio ar diabeto sukelti skausminiai sindromai. Jie patiriami kaip dilgčiojimai, tirpimai, trukdantys užmigti. Skausmą sukeliantys uždegiminiai nervų sistemos pakitimai (pvz., sergant išsėtine skleroze) dažniau ištinka naktį nei dieną. Vienoje studijoje atskleista, kad 68 proc. pacientų, kenčiančių nuo neuropatinio skausmo, miegas būdavo stipriai arba dažnai sutrikdomas.13 Pacientų, varginamų neuropatinių skausmų, trumpesnis gilusis miegas, taip pat jiems sunkiau užmigti. Kai kurie vaistai, vartojami skausmui slopinti, gali didinti naktinius skausmus ar net sukelti neramių kojų sindromą. O priešepilepsiniai vaistai (pregabalinas, gabapentinas) rekomenduojami neuropatiniam skausmui gydyti, dažnai pagerina miego kokybę.

Naktiniai galvos skausmai. Priepuoliniai galvos skausmai (migrena ir klasteriniai skausmai) dažnai pastebimi per paradoksinio miego fazę. Kartais tai nutinka dėl apnėjos sukeliamos kvėpavimo takų obstrukcijos. Kai kurie pasikartojantys galvos skausmai užmiegant arba tarp 1:00 ir 2:00 val. atsiranda dėl vakarinio kofeino ar indometacino vartojimo.6

Fibromialgijos. Tai – išplitęs skeleto raumenų skausmas, kurį jaučia iki 2 proc. gyventojų. Jis dažnai lydymas lėtinio nuovargio sindromu ir giliojo delta miego trūkumu. Atliekant poligrafinius miego tyrimus, pastebima, kad miego verpstės išnyksta ir atsiranda alfa aktyvumo intarpai per delta miegą. Tai rodo, jog nakties miego kokybė pablogėja, medikamentinė miego korekcija mažina ir dieną jaučiamus skausmus.6

 

Vaistų ar psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ir jų nutraukimo sukelta nemiga

Vaistų sukeliamą nemigą sunku nustatyti, nes dažnai vartojami keli vaistai, tačiau dėl dalies psichotropinių vaistų, net antidepresantų, gali pablogėti miego kokybė, jei jie vartojami vakare. Aišku, kad psichostimuliantai, amfetamino grupės vaistai sukelia sunkumų užmigti. Panašiai veikia ir kofeinas, nors daliai asmenų  vakarinė kofeino dozė po valandos skatina mieguistumą sukeldami greitą adenozino aktyvaciją. Stimuliuojančios medžiagos, tokios kaip amfetaminas, sukelia ne tik nemigą – vėliau ryškiai sutrinka miego-budrumo ciklas, jaučiamas ypatingas mieguistumas dieną, nutraukiant vaisto vartojimą. Daugelis antipsichotinių vaistų veikia stimuliuojančiai – kompleksiškai, kaip serotonino ar dopamino receptorių antagonistai, todėl svarbu numatyti, kuriuo laiku jie bus vartojami. Beveik visi jie veikia slopinančiai, o neuroleptikai, kaip dopamino receptorių antagonistai, dažnai sukelia neramių kojų sindromą ar periodinius kojų judesius. Neretai šie vaistai trukdo užmigti ir blogina miego kokybę.

Užmigti dažnai trukdo alfa ir beta blokatoriai. Ypač pastarieji sukelia smulkiųjų bronchų siaurėjimo reakcijas, todėl sunkiau užmigti sergantiesiems miego apnėja. Daliai pacientų dopa agonistinių preparatų vartojimas vakare sukelia nemigą, nors kitiems šie vaistai silpnina neramių kojų pojūčius ir padeda užmigti. Reumatiniams skausmams gydyti vartojami vaistai vakare sukelia košmariškus sapnus ir blogina miego kokybę. Opioidai, vartojami skausmui reguliuoti, slopina giliojo miego fazes, taip pat paradoksinio miego fazę, tuo būdu sukeldami nemigą. Tačiau pavojinga šiuos preparatus vartoti ir dėl to, kad jie sukelia centrinę miego apnėją.

Nemiga neretai ištinka, pernelyg ilgai vartojant benzodiazepinų grupės vaistus ir ypač jų atsisakius. Hipotireozei gydyti vartojami tiroksino preparatai vakarais gali trukdyti užmigti.

Pastebima, kad tricikliai antidepresantai dažnai trukdo užmigti, jei jų vartojimas sukelia pašalinį reiškinį – neramių kojų sindromą. Serotonino reabsorbcijos inhibitorių fluoxetine ir fluvoxamine nepatartina vartoti vakare, nes jie veikia stimuliuojančiai ir gali trukdyti užmigti. Vaistų grupių ir jų poveikio miegui suvestinę rasite 3 lentelėje.15  

Alkoholio vartojimas veiksmingai padeda užmigti, tik pradėjus jį vartoti, tačiau vėliau, antroje nakties pusėje, sukelia daugybinius prabudimus, ima varginti košmariški sapnai ryte. Be šio tiesioginio alkoholinių gėrimų poveikio, bloginančio miego kokybę, jie gali išprovokuoti / sustiprinti knarkimą ir obstrukcinę miego apnėją. Svaigieji gėrimai neretai sukelia parasomnijas: kalbama ir vaikštoma per miegus, kartais net agresyviai elgiamasi. Nemiga dažnai tęsiasi, net liovusis vartoti alkoholį. Ji sunkiai gydoma.

Vaistų grupė

Tipiniai preparatai

Poveikis miegui

Rekomendacijos

Alfa adrenoblokatoriai

Doksazocinas

Tamsulosinas

Mažina PM miego trukmę, gali sukelti dienos mieguistumą

PAH gydymui rinktis KKB

GPH – dutasteridą ar finasteridą

Beta adrenoblokatoriai

Atenololis

Karvedilolis

Metoprololis

Propranololis

Timololis

Sotalolis

Gali sukelti dažnus nubudimus, košmariškus sapnus.

Manoma, kad slopina melatonino išsiskyrimą.

PAH gydymui rinktis KKB

Kortikosteroidai

Metilprednizolonas

Prednizolonas

Nemiga, nemalonūs sapnai

Gerti tik 1 kartą - ryte

L-tiroksinas

L-tiroksinas

Gali sunkinti užmigimą

Vartoti rytais

SSRI antidepresantai

Citalopramas

Escitalopramas

Fluoksetinas

Sertralinas

Kartais sukelia nerimą, susijaudinimą, lengvą tremorą, nemigą

Psichiatro konsultacija, rinktis SNRI

Psichostimuliantai

Kofeinas, amfetaminas

Sunku užmigti, miego-budrumo ritmo sutrikimas

Vartoti tik pagal indikacijas, pirmoje dienos pusėje

Levodopos preparatai ir

Dopamino agonistai

Levodopa/carbidopa
Pramipeksolis

Ropinirolis

Poveikis individualus, gali sunkinti užmigimą.

Kartais sukelia mieguistumą

 

Kai kurie vaistai nuo epilepsijos

Lamotriginas

Levetiracetamas

Gali sukelti nemigą

 

Ksantino dariniai

Teofilinas

Eufilinas

Pentoksifilinas

Gali sukelti nerimą, nemigą, tremorą

 

Bronchus plečiantys vaistai

Salbutamolis

Salmeterolis

Formoterolis

Gali sukelti nemigą, dažną širdies plakimą

 

KKB – kalcio kanalų blokatoriai
GPH – gerybinė prostatos hiperplazija
SSRI - selektyvieji atgalinio serotonino sugrąžinimo inhibitoriai

3 lentelė. Vaistų grupės, jų poveikis miegui bei rekomendacijos.15  Parsiųsti>>

 

Šaltiniai:

  1. P. Reading, ABC of Sleep Medicine, 2013
  2. AY. Avidan, DN Neubauer, Chronic insomnia disorder, Continuum 2017;23(4 Sleep neurology):1064-1092
  3. D. Riemann et al., European guideline for the diagnosis and treatment of insomnia. Journal of Sleep Research, 2017 p. 675-700
  4. Claudio L. Bassetti, Zoran Đogaš, Philippe Peigneux., European sleep medicine textbook, European sleep research society, 2014
  5. L. Garma, Insomnias associated with psychiatric disorders. Le sommeil normal et pathologique, 1998
  6. V. Liesienė, V.Pauza , Miego medicina, 1999
  7. M. Peterson, R. M. Benca, Mood disorders in Principles and practice of sleep medicine, 2011;1488-1499
  8. K. L. Benson and I. Feinberg , Schizophrenia, In Principles and practice of sleep medicine, 2011;1501-1511
  9. Nemigos diagnostikos ir gydymo gairės, Lietuvos gydytojo žurnalas, 2018,5;44-48
  10. K. Allison et all., Sleep and eating disorders, Curr.Psych. Rep, 2016
  11. K. Stepnowsky et al., Sleep and its disorders in seniors, Sleep medicine clinics, 2008; 281-293
  12. A.Culebras,Sleep related epilepsy; Sleep Neurology, Cambridge Med., 2011;171-208
  13. Lietuvos obstrukcinės miego apnėjos diagnostikos ir gydymo rekomendacijos, Kaunas, 2018
  14. L. Ferini-Strambi, Neuropathic Pain and Sleep: A Review, Pain Ther, 2017
  15. T. Barkoukis et al.,Therapy in sleep medicine, Elsevier, 2012