Skip directly to content

Nemigos tipai

Paskaita nr.: 
1
Aprašymas: 

Remiantis naujausiomis miego sutrikimų klasifikacijomis (DSM-V, 2013 m. ir TMSK-3, 2014 m.), nemiga skirstoma tik pagal trukmę. Išskiriami šie 3 nemigos tipai:

  1. Trumpalaikė nemiga (dar vadinama ūmiąja, arba tranzitorine/ praeinančia).
  2. Lėtinė nemiga.
  3. Kita nemiga (jei neatitinka nė vieno iš pirmųjų trukmės ar dažnio kriterijų).

 

Iki 2013 metų buvo įprasta skirstyti nemigą į pirminę ir antrinę. Tačiau pastaraisiais metais šio skirstymo atsisakyta (tai atspindi DSM-V ir TMSK-3 klasifikacijos). Mat nėra aiškios ribos tarp šių nemigos tipų, tad dažnai būna sunku aiškiai įrodyti, kad nemiga priežastiniu ryšiu susijusi su gretutine (pavyzdžiui, psichikos) liga. Be to, pastebėta, jog antrine vadinta nemiga nebūtinai išnyksta, sėkmingai pagydžius pirminę patologiją (tarkime, depresiją). Todėl specialistai šio termino nebevartoja. Verčiau rekomenduojama rašyti (lėtinės ar trumpalaikės) nemigos diagnozę, greta paminint kitas ligas, galinčias paveikti nemigą (greta rašyti kelis ligų kodus).

 

Trumpalaikė nemiga

Trumpalaikė nemiga diagnozuojama, remiantis tais pačiais klinikiniais kriterijais, kaip ir lėtinė nemiga (žr. I kursą), tik simptomai tęsiasi trumpiau nei 3 mėnesius (svarbu paminėti, kad, vadovaujantis TLK-10, riba tarp trumpalaikės ir lėtinės nemigos yra 1 mėnuo, bet TLK-11 variante ji turėtų būti pailginta iki 3 mėnesių, kaip ir TMSK-3). Trumpalaikę nuo lėtinės nemigos skiria ne tik laiko faktorius, bet ir tai, kad dažniausiai nesunkiai nustatoma tokios nemigos priežastis. Trumpalaikę nemigą sukelia psichologinių ir fizinių veiksnių sąveika. Pastebėta, kad tokia nemiga ištinka, jaučiant paslėpto nerimo ir nuotaikos sutrikimo požymius. Šio tipo nemigai būdinga perdėta reakcija į stresą bei aplinkos ypatumus:

A. Aplinkos ypatumai

  • Triukšmas: muzika, TV, telefonas, eismo garsai, greta miegančio asmens knarkimas.
  • Temperatūra: aplinkos karštis ar šaltis.
  • Šviesa: sezoniniai apšvietimo ypatumai.
  • Lovos ypatumai: alergijos pagalvėms, nepatogios lovos.
  • Kūno padėtis: nepatogu gulėti dėl partnerio ar savo svorio pokyčių.
  • Judėjimas: pašalinės vibracijos, partnerio judesiai.

 

B. Adaptacijos elgesiniai ypatumai

  • Užsiimama stimuliuojančia veikla prieš miegą.
  • Lova naudojama ne tik miegoti.
  • Nesilaikoma stabilaus miego-budrumo ritmo per savaitę.
  • Įkyriai tikrinamas laikas.
  • Vėlai vakare valgoma.
  • Vartojama kofeino.
  • Geriama alkoholio prieš miegą.
  • Vėlai vakare užsiimama aktyvia fizine veikla.

 

Lėtinė nemiga

Lėtinės nemigos diagnostiniai kriterijai pateikti 2-oje I kurso paskaitoje.

Nors terminas „antrinė nemiga“, vadovaujantis tarptautine miego sutrikimo klasifikacija (ICSD-2), yra nebevartojamas, klinikinėje praktikoje dar vis laikoma, kad jis išreiškia vertingą koncepciją. Lėtinė nemiga neretai išsivysto, esant įvairių nervų sistemos, psichikos sutrikimų, ji gali pasireikšti dėl įvairių medicininių priežasčių, taip pat ją gali sukelti vartojamos psichotropinės medžiagos. Žmonės, varginami medicininės situacijos sukeltos nemigos, dieną jaučia labai stiprų mieguistumą. Sergant lėtine nemiga, atsiradusios dėl neuromediatorinių sutrikimų  t. y. nuotaikos ir nerimo sutrikimų (tokia nemiga anksčiau vadinta pirmine), mieguistumas dieną nepasireiškia. Be to, tokio tipo (pirmine) nemiga sergantiems pacientams nepavyksta nusnūsti dieną, siekiant kompensuoti prastą nakties miegą. Šie klinikiniai stebėjimai yra raktas, padedantis nustatyti lėtinės nemigos kilmę ir parinkti tinkamą gydymą.1

 

Šaltiniai: 1. P. Reading, ABC of Sleep Medicine, 2013