Skip directly to content

Nemigos išsivystymo modelis

Paskaita nr.: 
1
Trukmė: 
5 min.
Aprašymas: 

Nemiga – tai miego sutrikimas, pasireiškiantis kartotiniu sunkumu užmigti, miego trukmės, vientisumo ar kokybės pablogėjimu, kuris kartojasi nepaisant adekvačių miego sąlygų ir blogina dienos savijautą.

Išskiriamos dvi pagrindinės nemigos rūšys:

  1. Trumpalaikė nemiga (iki 3 mėn.)
    Dažniausiai galima nustatyti aiškų, nemigą provokuojantį veiksnį (žr. Spielmano nemigos išsivystymo modelį)
  2. Lėtinė nemiga ( >3 mėn.)

Dar 1987 m. A. J. Spielmanas pasiūlė nemigos išsivystymo modelį, kurį vėliau (2002 m., 2012 m., 2015 m.) kiti mokslininkai naudojo kaip pagrindą savo teorijoms. Pagal šį modelį, nemigą lemia 3 grupių veiksniai:

  1. predisponuojantys,
  2. provokuojantys,
  3. palaikantys.

1 pav. Spielmano „3P“ modelis 1987 m. (Erman, 2007)

Predisponuojantys veiksniai – tai genetiniai veiksniai ir asmenybiniai ypatumai. Nustatyta, kad sirgti nemiga labiau linkę tam tikro tipažo žmonės: atsakingi, pareigingi, perfekcionistai.

Provokuojantys veiksniai – tai bet koks stresas, skausmas, širdgėla, darbinės problemos, kitos staiga atsirandančios problemos.

Palaikantys veiksniai miego higienos pažeidimai ir taip pat asmenybės ypatumai (neurotizmas, perfekcionizmas).

Žmonėms, turintiems predisponuojančių, t. y. genetinių asmenybinių veiksnių, būdinga didesnė tikimybė atsirasti bet kuriai nemigos rūšiai. Trumpalaikės arba ūminės nemigos atsiradimui neabejotinai svarbūs provokuojantys veiksniai. Tokiu atveju pagrindinis gydymo akcentas – stresoriaus paieška, jo šalinimas ar koregavimas. 

Lėtinės nemigos išsivystymui svarbiausi yra palaikantieji veiksniai. Taigi lėtinės nemigos atveju dažniausiai jau neužteks surasti ir įvardinti priežastį, kuri kažkada sukėlė nemigą, svarbiau įvardinti ir koreguoti veiksnius, kurie ją palaiko.

 

 

Šaltiniai. 1. Erman MK. Primary Psychiatry. Vol. 14, No 7. 2007